Jūs lankotės egzistuojančiame unikalaus turinio tinklalapyje. Skaitykite, jeigu neskaityti negalite.

2016 m. spalio 2 d.

Lietuva – Tėvynė mūsų? Ar jūsų?

Panaudojus tinkamą varomąją jėgą, galima užvesti įtakingiausių žiniasklaidos priemonių variklius ir sprogdinti bet kokias seksualumų arba skandalų bombas. Pastaruoju metu buvo detonuoti sprogstamieji auksinių šakučių, koldūnų ir paskolos butelio dėžutėje užtaisai. Nesiruošiu šakute knibinėti kiekvieno skandalingojo koldūno, neketinu skaičiuoti pinigų pavienėse dėžutėse, nevertinsiu vienadienių antiherojų elgesio, nes nei vienas, turintis bent nedidelę gebėjimo mąstyti dovaną, nesiimtų gydyti atskirų spuogų, jeigu sirgtų vėjaraupiais.

Informacijos srautus visada vertinu sistemiškai – atskira žinia nesuformuoja nuomonės, kaip ir trečias brolis Jonas nėra pakankamas argumentas vertinant visą šeimą. Kartais nebūna lengva atskirti herojus nuo antiherojų, tačiau ir tada, jeigu nesate voverė su riešutu pradaužtu pakaušiu, nėra sudėtinga formuluoti atsakymą rasti padedančius klausimus, pavyzdžiui:

Kodėl viena ar kita žinia yra skelbiama būtent dabar?
Kodėl būtent ši žinia?
Kas šią žinią jums skelbia?

Tie, kas iki šiol nesidomėjo žiniasklaidos priemonių savininkais, atsakymo į paskutinįjį klausimą galėtų pradėti ieškoti Transparency International sudarytoje schemoje (povandeninių ryšių čia, žinoma, nerasite, tačiau pravartu žinoti bent tiek). Į du pirmuosius klausimus atsakyti bus daug sudėtingiau, nes jie yra labiau priklausomi nuo konteksto. Pavyzdžiui, atsakant į klausimą, kodėl būtent dabar, ypatingai svarbu, ar tai nėra priešrinkiminis laikotarpis, o svarstant, kodėl būtent ši žinia, ima darytis visai keblu, nes, palyginus, mažas ir nereikšmingas skandaliukas neretai virsta esmines irba didesnes problemas užgožiančiu muilo burbulu. Tada logiškai kyla ketvirtas klausimas – o kam tai naudinga?

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija iš UAB „Nota bene“ įsigijo prekių už 7,5 mln. litų dar 2002 metais, tačiau opa, kaip blogai atsitiko tik šiais, 2016–aisiais. UAB „Judex“ koldūnuose buvo rasta visokių šūdbakterių, tačiau tam tikra šaldytų gaminių bakteriologinė tarša yra leistina bei aptinkama ir kitų gamintojų produkcijoje* (siūlau pasižiūrėti LRT laidą Specialus tyrimas (2016–09–08). Jeigu nesate supermama irba nečiulpiate žalių koldūnų, tai baimintis nėra pagrindo, nes, produktus apdorojus termiškai, tos bakterijos žūsta. Paskolos butelio dėžutėje skandalo bomba sprogo taip galingai, kad Eligijus Masiulis, kurio aš neteisinu, tapo vieninteliu Šėtonu šioje Dievo avinėlių ir abrozdėlių žemėje. Tačiau į to paties UAB koncerno „MG Baltic“ katilą įvirtęs Vytautas Gapšys iš raudonuojančių žiniasklaidos priemonių antraščių tartum išnyko ir (ne)gėdingai dalyvauja šiuo metu vykstančiuose priešrinkiminiuose debatuose. Beje, pastarasis yra ir Darbo partijos juodosios buhalterijos istorijos veikėjas, tačiau tai buvo seniai, todėl mes pamiršome. Pamiršome ir auksinį tualetą, nes dabar turime auksines šakutes, turėsime ir ne taip uoliai reklamuojamus auksinius bibliotekos baldus, auksinius sporto rūmus, dar turime ir auksinių rašiklių. Tačiau vis dar, kaip tušti puodai, juokiamės iš vieno menko auksinio batono?

Auksinių daiktų skandalų bombos galėtų sproginėti visur ir kiekvieną dieną, tačiau mums, trumpalaikę atmintį turintiems, panosėje kasdien sprogdinami tik seksualumo fejerverkai. Neskaidraus valstybės (t. y., mūsų) biudžeto valdymo skandalai nuaidi kažkam (ne)patogiu metu ir (ne)patogioje vietoje, kaip padvėsusios žuvys iškyla į visų kitų sutvarkytų reikaliukų, apie kuriuos mes nesužinosime, vandenyno paviršių.

Tautiška giesmė, visi žinome, prasideda tokiais žodžiais: Lietuva, Tėvyne mūsų. Kas tie mes? Kieno ta Lietuva? Ar ji lievata tų, kurie valdo informacijos srautus ir savo lipniais, putliais pirščiukais raiko valstybės pyragą, kurį, kaip kokie smygolai, tamsiuose kampučiuose patyliukais apkramto? Ar Lietuva bus tų, kurie šiomis dienomis dalina populistinius pažadus, sako viską, ką tik norite girdėti, žada, kad padarys tai, ko negali kiti, teigia, kad svarbiausia – žmogus, svaičioja apie darnų žmogų (kad ir kas tai bebūtų), darnią Lietuvą, laksto kaip rujojantys žvėriukai su spalvotais lankstinukais, kuriuose žadama daug gėrio ir meilės?**

Tam, kad Lietuva būtų mūsų visų, siūlau gerai pasikapstyti po atmintį ir prisiminti ne tik šiandienos skandalų bombas, tačiau ir tas, kurios sproginėjo gerokai anksčiau. Pažadai padaryti yra beverčiai be retrospektyvaus požiūrio į tai, ką žadantieji padarė. Internetuose buvo išreikštas įdomus požiūris – nebalsuoti, jeigu tenka rinktis tik mažesnę blogybę iš galimų. Manau, kad tokia nuostata yra ne tik įdomi, tačiau ir pavojinga, nes kai kurie, balsuosiantys už Hillary Clinton, iš tiesų balsuos prieš pavojingus radikalus valdžioje. Lieku niekada neatsidėkosianti internetų valdovui Žiurkėnui, sutrumpinusiam mano tekstą daugiau negu dvigubai, nes viskas, ką norėjau pasakyti, jau yra išdėstyta ČIA (tik socialdemokratus nukiščiau į teksto apačią, kur jai, geriausiu atveju, ir būtų vieta. Dėl viso pikto).

Kiekvieną dieną matau ir girdžiu, kiek daug žmonių nežino net tų, kurie kandidatuoja jų vienmandatėse rinkiminėse apygardose, kiek daug tokių, kurie nežino rinkimų dienos, kiek daug yra tokių, kurie galvoja, kad Lietuva yra ne jų, kad valstybės valdymo reikalai slepiasi kažkur giliai už kasdienybės viralu prasmirdusių namų durų, tačiau tikiu, kad tėvėpagalbų ir dvidešimtketuriųvalandų realybėje besimurkdančių proto nuolupų laikas baigiasi, kad jie liks tik beveidė, niekam neįdomi ir nepastebima mažuma.

Nebūkite abejingi. Visus raginu balsuoti ir rinktis net tada, kai savo balsą teks atiduoti už mažiausią blogybę iš galimų. Priešingu atveju, ateis voverės ir nubalsuos už tuos, kurie kitoje į pašto dėžutes primėtytos savo politinės reklamos lapo pusėje pateikia palankias ir nepalankias dienas sėti ir sodinti (true story). Dabar juokinga, tačiau voverės gali padaryti taip, kad nebebūtų, nes jos sėja ir sodina negalvodamos apie tai, ką pjaus.


* Pasirinkus koldūnų istoriją kaip pavyzdį, galima padiskutuoti ir apie įmonių patiriamus nuostolius, kai viešai paskelbti įtarimai nepasitvirtina. Pasitelkus žiniasklaidos priemones, pakenkti verslo subjekto dalykinei reputacijai – vieni juokai, tačiau prisiimti atsakomybę už juridinio asmens patirtus nuostolius neskuba nei vienas. Dar daugiau – stambaus verslo pajamų sumažėjimas dėl neigiamos įtakos dalykinei reputacijai reiškia ir į biudžetą surenkamus mažesnius mokesčius, o tokiu atveju nukentėjusiaisiais tampa ne pavieniai subjektai, o visuomenė in corpore.

** Visi tokie paistytojai, neturintys net išsamių veiklos programų, tik stirtas alogiškų teiginių, galėtų pasimokyti iš garsių reklamos agentūrų, kūrusių, pavyzdžiui, Brexit priešininkų arba šalininkų reklamas (bent jau interneto memai taptų intelektualesni). Brexit leave ir stay kampanijų komandose buvo suburtas visas reklamos agentūrų elitas, pasinaudokite, gėrį ir saulę mums nešantys nuolupos, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje vykdyta CallYourNan reklamos kampanija ir raginkite skambinti močiutėms, kad nežiūrėtų Andriaus Tapino Laisvės TV, nes tai – pats geriausias dalykas, kuris turėjo nutikti mūsų televydinioje pastaruoju metu. Ir nutiko. Nutiks ir dar daug gerų dalykų, pamatysite.

Komentarų nėra :

Rašyti komentarą