Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio

Citatos

Knygų eilutėmis bėgančios akys kartais užkliūna už didelių minčių.
Čia kai kurias mintis pasidėsiu.

O aš pažįstu žmonių, kurie visai neskaito knygų. Ir jie gyvena laimingai (jie taip galvoja). Bet man jų gaila, nes aš žinau, kiek daug man gali duoti knyga. Lygiai taip pat, aš manau, tikintys žmonės truputėli su gailesčiu žiūri į mus, netikinčius... 
Vytautas Kernagis
Rūta Oginskaitė. Knyga apie Vytautą Kernagį

Keistas dalykas, bet jeigu artimieji būtų bent pusę tiek rūpinęsi kai kuriais numirėliais, jiems gyviems esant, kaip tada, kai aniems iš to jokios naudos, velioniai tikriausiai būtų atsisakę brangiausių mauzoliejų; bet tokia jau žmogaus prigimtis: jis tikrai brangina tik tai, ko neturi.
Erich Maria Remarque. Juodasis obeliskas 

<...> Jei tik žmonės paliktų vaikus vienus, jeigu mokytojai nebekamuotų jų, jei tėvai nesistengtų vadovauti jų mintims ir tramdyti jų jausmus, – nes tos mintys ir tie jausmai yra paslaptis visiems (iš tikrųjų, argi daug jūs arba aš žinome apie kits kitą, apie savo vaikus, apie savo tėvus, apie savo kaimynus? Juk, greičiausiai, nepalyginti gražesnėmis ir kilnesnėmis mintimis gyvena tas vargšas berniukas ar mergaitė, kuriuos jūs norite valdyti, negu tas atbukęs ir pasaulio sugadintas asmuo, kuris juos valdo?), – jeigu, sakau, tėvai ir auklėtojai truputį dažniau paliktų savo vaikus ramybėje – tai dėl to nebūtų ypatingos žalos, nors, gal būt, mažiau būtų kvailių. 
William Makepeace Thackeray. Tuštybės mugė

Akivaizdu – atsisakyti mums sunku. Visai kas kita – kaupti. Tad prikišame namus visokiausio šlamšto. <...> Neprisiriškite prie daiktų, prie idėjų, troškimų. Tai, ką turite, įsivaizduokite lyg dovaną, kuri jums trumpam duota, - aiškiai suvokdami, kad bet kurią akimirką iš jūsų viskas gali būti atimta. 
Rolf Dobelli. Aiškaus mąstymo menas 

<...> sveikai išauklėtas žmogus gali skaityti viską. Kas natūralu, tą gali smerkti vien tik nešvarios dvasios žmonės arba rafinuoti blevyzgos, kurie, laikydamiesi šlykščios pseudomoralės, nepaiso turinio, o rūsčiai puola atskirus žodžius. <...> Žmonės, kuriuos piktina stiprūs posakiai, yra bailiai, juos gąsdina tikras gyvenimas, o tokie silpni žmonės kenksmingiausi kultūrai ir visuomenės moralei. Jie norėtų, kad visi būtų sentimentalūs žmogeliai, pseudokultūros onanistai <...>. 
Jaroslav Hašek. Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai 
(Pirmosios dalies baigiamasis žodis) 

Mes prasimanę sau vyriausybę ir įstatymus dėl mūsų proto netobulumo ir dorybių stokos, nes išmintingam padarui valdyti užtektų vieno sveiko proto, todėl mes neturintys teisės vadintis protingais <...>. 
Jonathan Swift. Guliverio kelionės 

Keturiasdešimt trejų metų Viljamas Stouneris sužinojo tai, ką kiti, daug jaunesni, sužinojo anksčiau už jį: kad tas, kurį myli iš pradžių, nėra tas, kurį myli pabaigoj, ir kad meilė – ne pabaiga, o vyksmas, per kurį vienas žmogus stengiasi pažinti kitą. <...> Kai buvo jaunas, Stouneris meilę įsivaizdavo kaip savotišką absoliutą, kurį gali pasiekti, jeigu tau pasiseks; subrendęs jis veikiau sutiko, kad ji – netikros religijos dangus, į kurį reikia žiūrėti su linksmu nepasitikėjimu, atlaidžia panieka ir nejaukia nostalgija. O dabar, gyvenimo pusiaukelėje, pradėjo suprasti, kad ji – nei malonės būsena, nei iliuzija, jis regėjo ją kaip žmogaus tapsmo aktą, kaip būklę, kurią valia, protas ir širdis kuria ir niuansuoja valandėlė po valandėlės, diena po dienos. 
John Williams. Stouneris 

Gyventi, žinau, pavojinga ir nelengva. Bet tai dar nebūtinai reiškia, kad gyvenimas – rimtas dalykas. 
Kurt Vonnegut. Čempionų pusryčiai 

Tai nereiškia, kad netikiu Dievą, tiesiog kažkodėl nesu linkusi atsiklaupti ir garbinti kažką, kas nori, jog galvočiau: „Be abejonės, pasaulyje viskas vyksta taip, kaip ir turi būti.“ Nes aš taip negalvoju. Manau, jog privalau kažkaip reaguoti į tai, kas vyksta pasaulyje, nes yra daugybė dalykų, akivaizdžiai reikalaujančių neatidėliotino mūsų dėmesio <...>. 
Jo Walton. Tarp kitų 

Net jei bent viena tavo gyvenimo diena yra tokia pat kaip ankstesnė, - labai gaila. 
Elif Shafak. Keturiasdešimt meilės taisyklių 

<...> sielvartas pernelyg nepatikimas daiktas: jeigu žmonės juo nesidalija, jis padalija žmones. 
Fredrik Backman. Gyveno kartą Uvė

Kol dauguma žmonių tuščiai leidžia savo dienas, siekdami dar daugiau uždirbti ar dar daugiau šlovės ir dėmesio <...>, mirtis pastoja kelią ir užduoda kur kas skausmingesnį ir svarbesnį klausimą: koks yra tavo palikimas? <...> Kokią žymę paliksi? <...> Sakoma, kad Afrikoje sparnais plasnojantis drugelis gali sukelti uraganą Floridoje. Tad kokius uraganus paliksi po savęs?
Mark Manson. Subtilus menas nekrušti sau ir kitiems proto

Jei neturėsime vilties, kad mūsų egzistencija yra reikšminga, kad meilė nėra tik cheminė reakcija, vykstanti mūsų smegenyse, kad žmogus nėra tik biologinė nelaimė, kad mes esame kažkieno dalis ir kad tai suteikia vienokią ar kitokią prasmę, negalėsime gyventi.
Alexander von Schönburg. Pasaulio istorija išsinešti

Pasaulis, nors ir ypač margas, vis dėlto buvo apibrėžtas panašiomis žmonių tvarkomis ir taip pat besaikiu jų pasidavimu vartojimo kerams. Visuomenėse tarpo skirtingiausi malonumai, linksmybės ir kvaišalai, tačiau visus juos vienijo tas pats poreikis svaigti ir nusidėti. Šimtai valstybių leido įvairiausios formos ir vertės pinigus, bet visi jie žmones vertė vienodai vergauti jų turėjimo ir leidimo būtinybei.
Žmonijos būvis rodėsi vis panašesnis ir banalesnis, jų laikinoms kartoms prabėgant tais pačiais malonumų, vartojimo ir pinigų tėkmės bėgiais, vienose atkarpose daugiau užgrobiant vieniems, o kitose kitiems. Aš taip ir neradau šalies, kurios gyventojai būtų darniai dalinęsi bendrąjį gėrį, užuot raikę to pyrago dalis ir mušęsi dėl menkiausių atbirusių trupinių. Žmonėms buvo svetima tai, kas teiktų visaapimantį tvarumą ir pilnatvę.
Mantas Varaška

Komentarai

Kiti populiarūs įrašai:

Rankpinigiai, avansas, užstatas – išsiaiškinkime skirtumus

Civilinių teisinių santykių subjektai, dalyvaudami sutartiniuose teisiniuose santykiuose, neretai painioja juridines rankpinigių ir avanso sąvokas. Klaidingas rankpinigių ir avanso traktavimas dažniausiai pasitaiko kasdieninio pobūdžio sutartyse, sudaromose tarp fizinių asmenų, kurie nėra profesionalūs civilinės apyvartos dalyviai ir neturi specialiųjų teisinių žinių. Rūpestingi ir apdairūs sutartinių teisinių santykių dalyviai, siekdami, kad sudaroma sutartis atspindėtų tikruosius jų ketinimus ir valią, turi tinkamai suvokti sudaromos sutarties turinį. Tai leis išvengti netikėtų juridinių pasekmių.

Dvidešimt savybių, kurias reikia išnaikinti

Kalendoriniams metams baigiantis, labai populiaru sudarinėti visokius pasižadėjimų ir išsižadėjimų sąrašus apie tai, kaip pradėsime sportuoti nuo Naujų, kaip daugiau nebesielgsime ir kokie geri būsime. Gruodį prasideda kandidatų kėlimo į blogiausiųjų ir geriausiųjų nominacijas kampanijos, viskas suskaičiuojama, apibendrinama ir vėl sukuriamas senas Naujųjų scenarijus. Gyvenimas vyksta šiandien ir dabar, ne vakar, ne rytoj. Tai yra tiesa, senesnė už žmoniją, tačiau, jeigu pageidaujate, galite pasilikti įstrigę vakar dienoje arba laukti rytojaus, kuris neateis. Aš erdviau pagyvensiu šiandien. Ir mažiau bus tų, kurie kaitina mano nervų ląsteles.

Visi vyrai – kiaulės, mano vaikas yra pats geriausias ir aš neturiu nieko, kuo galėčiau apsirengti

Visoms lytiniu būdu nepatenkintoms nuokrušoms, dejuojančioms, kad visi vyrai yra kiaulės , aš mėgstu su neslepiamu džiugesiu atsakyti, kad esu mačiusi tik kiaulę–vorą. Tas padaras, beje, buvo animacinis. Kiaulių–vyrų mačiusi nesu ir apie juos nieko nežinau. Esu susidūrusi su vyrais, dėvinčiais prasmirdusias kojines, žinau neištikimų vyrų, pažįstu visokiausių vyrų, tačiau apie vyrą–kiaulę, kaip ir apie minotaurą, sklando tik gandai. Galiausiai aš supratau, kad kiaulė–vyras yra kompleksuotų, mažaverčių moteryčių galvytėse egzistuojantis ir dėl visko kaltas baubas. Tiesą sakant, tai net ne baubas, o mažytis nuo darbų ir kasdienybės nusivaręs baubelis, kuris, vakarais srėbdamas savo įmitusios pačios paruoštus barščius, svajoja apie vyšnią su grietinėle ant stangrios nepažįstamosios krūties. Todėl jis tiki prisikėlimu iš mirusiųjų ir meldžia Dievą būti jam gailestingesniu pomirtiniame gyvenime.

Teisėto elgesio džentelmenų klube nepakanka

„1. Gimnazijos moksleiviai laisvanoriškai priima <...> šiomis taisyklėmis <...> nustatytas pareigas. <...> 4. Gimnazistai negali gerti alkoholinių gėrimų, rūkyti, vartoti narkotikų. <...> <...> niekas gimnazijoje neturėtų būti baudžiamas – nusipelnęs bausmės pats turi palikti gimnaziją.“ KTU gimnazijos Moksleivių taisyklių ištrauka Retas kuris negirdėjo neseniai įvykusio incidento KTU gimnazijoje. Moksleivė, pažeidusi Gimnazijos moksleivių taisykles, Gimnazijos nepaliko. Moraliniai švietimo įstaigos imperatyvai buvo kvestionuojami remiantis juridine argumentacija. Ar moralė visada gali išlaikyti teisės egzaminą? Ar teisė visada turi atitikti moralę? Jeigu atsakymai į abu šiuos klausimus yra neigiami, tuomet kyla trečiasis – kieno normos yra viršesnės įstatymo ir moralės normų kolizijos atveju? O gal tokia kolizija teisinėje valstybėje yra negalima?

Akmeninė raudonos žemės šalis

Penktą kartą į Kroatiją vykti nebesinori. Sąlygos gulėjimui ten puikios, karštas oras garantuotas, tačiau nesu pasyvaus vartymosi pajūryje mėgėja, jeigu tai užsitęsia per ilgai. Apsilankius garsiajame Plitvicos ežerų nacionaliniame parke , paslampinėjus po jūros pakrantės miestelių muziejukus, belieka tik kepintis ant akmenų. Vakarop, kai karštis atslūgsta, galima nardyti siauromis akmeninėmis gatvelėmis tarp akmeninių namų. Tai akmenų šalis. Raudonų plytų spalvos žemės lopinėliai ir baltai pilkšvi akmenys kuria neįprastų spalvų ir formų kraštovaizdį. Tačiau akys prie visko greitai pripranta ir Adrijos jūros krantu bevingiuojantis kelias, laikomas vienu gražiausiu pasaulyje kelionių maršrutu, tampa įprastas.