Visoms lytiniu būdu nepatenkintoms nuokrušoms, dejuojančioms, kad visi vyrai yra kiaulės, aš mėgstu su neslepiamu džiugesiu atsakyti, kad esu mačiusi tik kiaulę–vorą. Tas padaras, beje, buvo animacinis. Kiaulių–vyrų mačiusi nesu ir apie juos nieko nežinau. Esu susidūrusi su vyrais, dėvinčiais prasmirdusias kojines, žinau neištikimų vyrų, pažįstu visokiausių vyrų, tačiau apie vyrą–kiaulę, kaip ir apie minotaurą, sklando tik gandai. Galiausiai aš supratau, kad kiaulė–vyras yra kompleksuotų, mažaverčių moteryčių galvytėse egzistuojantis ir dėl visko kaltas baubas. Tiesą sakant, tai net ne baubas, o mažytis nuo darbų ir kasdienybės nusivaręs baubelis, kuris, vakarais srėbdamas savo įmitusios pačios paruoštus barščius, svajoja apie vyšnią su grietinėle ant stangrios nepažįstamosios krūties. Todėl jis tiki prisikėlimu iš mirusiųjų ir meldžia Dievą būti jam gailestingesniu pomirtiniame gyvenime.
Supermotinoms, visur spygaujančioms, kad jų angelėlis yra pats gražiausias, protingiausias ir manančioms, kad Žemė sukasi ne aplink Saulę*, bet apie jų apsisnarglėjusį pyplį, nepraleidžiu progos pasakyti, kad pampersiukais, seilinukais, visokiais niuniuniukais apsikrovusios nuotrupos atžala yra tik jos pačios dėmesio centre ir jokia kavinė neprivalo išjungti muzikos vidury dienos vien todėl, kad mažasis Tomutėlis paniro į sapnelį, kol mamytė su draugyte geria kavytę. Niekam neįdomu, kada Gabrytė pradėjo ropoti, kada Ernestukui išdygo pirmasis dantukas, niekam neįdomios tos jūsų socialiniuose tinkluose talpinamos nuotraukos su jūsų mažais rėksniais. Pogimdyminis tokių junkytojų laikotarpis trunka mažiausiai dvidešimtmetį ir, jeigu nebėgsite, jos išles jums smegenis taip, kad pradėsite nekęsti visų pasaulio vaikų. Jūs išklausysite, kaip mažylis pradėjo guguoti, iškęsite pasakojimus apie ėjimus į darželį, į mokyklėlę, kaip ten Sauliukui duoda neskanią košytę, kaip Domukas yra engiamas mokytojų, koks jis protingas, tik tinginukas. Išklausysite tiek, kad norėsite prarasti klausos dovaną, sakau jums.
Tos, kurios vaitoja, kad neturi, ką apsirengti, aimanuoja ne todėl, kad sudegė jų namai su visomis drabužinėmis. Jų spintos lūžta nuo gariūninių skudurų, joms labai patinka shopintis, jos tiki apsipirkinėjimo terapijomis, perka žurnalus moterims apie visokius kremukus ir madingiausius drabužiukus, tada perka tuos kremukus ir drabužiukus. Vėliau vėl perka žurnalus ir sukasi kaip susivėlusios voverės savo spintose, praradusios menkiausią viltį surasti drabužį, kurį galėtų dėvėti. Mažos ir juodos suknelės taisyklė jų išgelbėti negali. Ne tik todėl, kad dažnu atveju tokios į mažą suknelę netilptų, bet ir todėl, kad jos yra tundros be menkiausių fantazijos užuomazgų, kaupiančios ryšulius tarpusavyje nederančių skarmalų. Jos krykštaudamos perka juos toliau. Ir pirks.
Nėra nei vieno vyro–kiaulės, apie mano vaikus, jei tokių kada bus, planetos nesisuks ir aš visada turiu, kuo apsirengti. Ačiū, jaučiuosi puikiai.
Šis tekstas yra skirtas sveiko proto žmonėms. Sveiko proto žmonės turi humoro jausmą. Rekomenduoju Instagram‘e followinti Celestebarber ir mėgautis vasara, kuri jau labai greitai pasibaigs. Ir bus jums liūdesiukas, nes taip jums ir reikia.
* Pagal 2012 m. atliktos apklausos duomenis, vienas iš keturių amerikiečių mano, kad Saulė sukasi aplink Žemę. Ne ką geriau ir su europiečiais.
Linkėjimai iš Trakų.
Komentarai
Rašyti komentarą